BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tingiu?

Paskutinius pusę metų vis pamastau apie laiką. Jo turim tiiiiiieeeeek daug, kad net patys to nesuvokiam. Na taip, yra žmonių, kurie suvokia (mažoji dalis pukiai gyvenančių ir vargo nematančių:)

Matau pati pagal save, kas yra vadinama laiko švaistymu. Štai keletas pavyzdžių iš asmeninės patirties:

-mokykla - ryte atsikeliu, einu į mokyklą, grįžtu namo, pažiūriu tv, pasėdžiu prie interneto, padarau namų darbus, gal dar su drauge išeinu pasivaikščiot. VISKAS. Kai dabar pagalvoju….  Aišku, mokyklą  baigiau gerai, net labai gerai, bet kas iš to? Ką man duos tie pažymiai be įstojimo?

-kelios vasaros - keliuosi betkada, viekiu nieko, plaukiu pasroviui be jokių tikslų, siekių ir norų.

    Praktiškai kiekviena diena būdavo beprasmybė, taikantis prie aplinkos, šeimos, draugų, tradicijų, visko kas mane supo ir sakymas aš taip darau, nes taip reik.

    Ir staiga - išganinga diena. Kas galėjo pagalvot, kad visą požiūrį, mąstymą ir gyvenimą pakeist lemtinga rugsėjo pirmoji, kuomet įžengiau į universitetą :) skamba keistai, banaliai, juokingai? OOOOOj tik ne man:)

    Tuomet supratau, kad noriu kažko daugiau, iššūkių sau. Pradėjau aktyviai veikt universiteto veikloje, pirmoji per porą dienų susipažinau su visais grupiokais (anksčiau nei prieit nebūčiau išdrįsus), pradėjau žiūrėt į mokymąsi, kaip į sau svarbiausių dalykų atsirinkimą (tada supranti, kad teks mokėt už mokslą, negausi stipendijos ir šiaip patiri šoką po pirmavimo mokykloj kai tampi priešpaskutiniu žmogum grupėje), bet kiek aš išmokstu dirbdama darbą, kuris man yra mielas, nors niekas nemoka pinigų už tai, kiek aš išmokstu bendraudama su pačiais įvairiausias žmonėm, kiek aš išmokstu dalyvaudama projektuose, seminaruose. Ech, kiek aš išmokstu gerdama arbatą (ar alų) su bene įdomiausias studentais universitete.

    Tada dar susirandi darbą, normalų darbą už kurį gauni pinigus. Ateina sesija ir… Viską spėju!!! Na taip, ne idealiai, toli gražu ne idealiai, bet man kyla klausimas. Ką tokio veikia tie, kurie skundžias, kad nieko nespėja, nors nieko nedirba, neužsiima jokia sporto šaka, seminarų lankymu ar kažkuo panašiu. Bet nespėja.

    Ar tai suversti žiauriajam negailestingajam tinginiui? galim, bet ar tikrai čia jis kaltas, o ne tinginio savininkas? :)

    Gal kartais tiesiog reik pakeist požiūrį į laiką. Pavyzdžiui, aš metus mokamą darbą dėl man daugiau asmenybės tobulėjimo suteiksiančio nekomamo darbo supratau, kad per mėnesį dirbdavau 100 val., bet pasidarydavau tiek pat, kiek prieš pradėdama dirbt. Va tada ir atsiveria akys :))

    Rodyk draugams

    Labas pasauli!

    BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

    Rodyk draugams